Būsimųjų kūno kultūros mokytojų profesinė socializacija: gimtosios kalbos gebėjimų vertinimas pedagoginės komunikacijos požiūriu

Straipsnyje gilinamasi į būsimųjų kūno kultūros mokytojų gimtosios kalbos gebėjimų vertinimą pedagoginės komuni-kacijos požiūriu. Iskeliama gimtosios kalbos svarba būsimųjų mokytojų profesionalizacijai aukstojoje universitetinėje mokykloje. Mokslininkai gilinasi į būsimųjų kūno kultūros mokytojų profesinės kalbos vartojimo aktualijas, taciau dar stokojama tyrimų apie sių specialistų pedagogine komunikavimo kompetenciją pedagoginėje veikloje, ypac apie sios kompetencijos lingvistinį komponentą, kuris retai tampa tyrimų objektu. Lingvistinis komponentas ⎯ gimtosios kalbos gebėjimai, kuriuos lemia asmenybės žinios, mokėjimai ir vertybinės nuostatos dėl gimtosios kalbos vartojimo ugdant mokinių kūno kultūrą.Organizuotas tyrimas taikant klausimyną, kuris leido atskleisti, kaip būsimieji kūno kultūros mokytojai vertina gim-tosios kalbos gebėjimus profesinės socializacijos srityje. Tiriamąją imtį kohortinio tipo longitudinio tyrimo metu sudarė 149 LKKA studentai, parinkti is Sporto edukologijos fakulteto antro (n = 89) ir ketvirto (n = 60) kursų. Interpretuojant būsimųjų kūno kultūros mokytojų gimtosios kalbos svarbos vertinimus ugdant mokinių kūno kultūrą profesionalizacijos požiūriu teigtina, kad studijuojant gimtoji kalba dažniau traktuojama kaip instrumentinė, reciau ⎯ kaip terminalinė vertybė.Apibendrinant tyrimo duomenis manytina, kad būsimieji specialistai gimtąją kalbą pedagoginės komunikacijos požiūriu vertina pragmatiskai. Tyrimo rezultatai leidžia būsimųjų pedagogų gimtosios (lietuvių) kalbos vertinimą ugdant mokinių kūno kultūrą įvardyti kaip kintamąjį gilinantis į jų profesionalumą, ypac į profesinės veiklos veiks-mingumą.Raktažodžiai: profesinė socializacija, gimtosios kalbos gebėjimai, pedagoginė komunikacija.