Priekinio uveito etiologijos, klinikos, diagnostikos bei gydymo ypatybės KMUK

Atlikta retrospektyvioji 2004–2005 m. Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje gydytų 299 ligonių, sirgusių priekiniu uveitu, gydymo stacionare istorijų analizė. Moterų buvo 48,2 proc. (n=144, amžiaus vidurkis 64,29±16,73 metų), vyrų – 51,8 proc. (n=155, amžiaus vidurkis 54,31±17,41 metų). 47,8 proc. ligonių priekinis uveitas diagnozuotas kairėje, 46,5 proc. – desinėje, o 5,7 proc. – abiejose akyse. 15,38 proc. ligonių priekinį uveitą sukėlė akies trauma; 31,44 proc.– infekcinės (bakterinės, virusinės, grybelinės, parazitinės) ligos; 13,71 proc. ligonių sisteminės neinfekcinės ligos (ankilozinis spondilioartritas, Reiterio sindromas, psoriazinis artritas, juvenilinis lėtinis artritas). Ligos priežastis nebuvo nustatyta 39,47 proc. tirtųjų. Stacionare praleistų dienų vidurkis buvo 7,09 ± 3,33 dienos. Dažniausias pacientų skundas – akies skausmas, kuris vargino 80,94 proc. ligonių. Vyzdžio sąaugos tarp rainelės ir lesiuko (užpakalinės sąaugos) nustatytos 49,16 proc. serganciųjų. Po gydymo 23,75 proc. ligonių sąaugos nutrūko, dalinai nutrūko 16,05 proc., nenutrūko 9,36 proc. ligonių. Dažniausiai priekinio uveito sisteminiam gydymui skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – 87,29 proc. serganciųjų, kortikosteroidų lasai – 80,27 proc. ir midriatikai – 81,30 proc. Antibiotikais gydyta 71,24 proc. ligonių, sergancių infekciniais ir trauminiais uveitais. 94,00 proc. pacientų akių būklė po gydymo stacionare pagerėjo (klinikiniai simptomai sumažėjo), 4,33 proc. ligonių pasveiko (klinikiniai simptomai visiskai isnyko, pacientai visiskai pasveiko), 1,67 proc. akies būklė pagerėjo nežymiai. Reiksminiai žodžiai: priekinis uveitas, intraokulinis uždegimas, sąaugos, gydymas.