Jaunųjų krepšininkų daugiamečio (10—17 metų) atletinio ir techninio parengtumo rodikliai

Tyrimu siekta nustatyti, įvertinti ir sudaryti 10—17 m. jaunųjų krepsininkų atletinio bei techninio parengtumo rangine skale.Tiriamąją imtį sudarė 673 jaunieji 10—17 m. Arvydo Sabonio krepsinio mokyklos krepsininkai is 8 skirtingo amžiaus grupių: 10 m. (n = 58), 11 m. (n = 116), 12 m. (n = 89), 13 m. (n = 124), 14 m. (n = 117), 15 m. (n = 88), 16 m. (n = 44), 17 m. (n = 37). Tyrimas buvo atliekamas 2004—2006 m. povaržybiniu laikotarpiu. Taikytas testavimo metodas, kuriuo buvo vertinamas 10—17 m. jaunųjų krepsininkų atletinis (lokomocinis greitumas, greitumo jėga, koordinaciniai gebėjimai) ir techninis (kamuolio varymo ir judėjimo ginantis įgūdžių kokybė, metimų į krepsį is skirtingų aikstės vietų tikslumas esant intensyviam fi ziniam krūviui ir 30 baudos metimų tikslumas nesant intensyviam fi ziniam krūviui) parengtumas. Skaiciuotas aritmetinis rezultatų vidurkis ( x ), vidutinis standartinis nuokrypis (SD), vidurkių skirtumo reiksmingumas pagal Stjudento t (Student t) nepriklausomų imcių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiskai patikimas (p < 0,05). Taip pat buvo naudojama „SPSS 12.0 for Windows“ programa, kuria sudarėme atletinio ir techninio parengtumo rangines skales (puikiai 80—100%; labai gerai 60—79%; gerai 40—59%; vidutiniskai 20—39%; nepakankamai 0—19%).Isskirtini mūsų tirtų skirtingų amžiaus grupių jaunųjų krepsininkų ūgio rodiklių skirtumai: 13-ais (5,1%; p < 0,05, lyginant su dvylikmeciais) ir 15-ais metais (5,2%; p < 0,05, lyginant su keturiolikmeciais). Kūno masės rodiklių skirtumai nustatyti lyginant vienuolikmecius su desimtmeciais (p < 0,05; 13,8%) ir penkiolikmecius su keturiolik-meciais (p < 0,05; 13,2%).  Kūno masė kiekvienais metais kito statistiskai reiksmingai (p < 0,05): labiausiai kito vienuolikmecių ir penkiolikmecių — atitinkamai padidėjo 13,8 ir 13,2%, lyginant su ankstesniais metais. Nevieno-dus skirtingų tiriamųjų ūgio ir kūno masės skirtumus tarp 11 ir 12 metų krepsininkų galėjo lemti prepubertetinio ir pubertetinio laikotarpio sandūra. Kojų raumenų galingumas — skirtingai nei ūgis ir kūno masė — labiausiai padidėjo dvylikmecių (pubertetinio laikotarpio pradžioje: suolio į aukstį is vietos be rankų mosto padidėjo 12% — p < 0,05, lyginant su vienuolikme-ciais). Lokomocinio greitumo rodikliai (20 m bėgimas is auksto starto) kaip ir kojų raumenų galingumas, atliekant specifi nio pobūdžio veiksmus (suolį aukstį su rankų mostu) labiausiai pakito penkiolikmecių — atitinkamai 6,1% ir 11,1% (statistiskai reiksmingai, lyginant su keturiolikmeciais). Metais vėliau — sesiolikmecių smarkiai (p < 0,05) pagerėjo koordinaciniai gebėjimai — 22,7% (lyginant su penkiolikmeciais).Techninį parengtumą apibūdinantys skirtingų testų rodikliai kito nevienodai: statistiskai reiksmingai (lyginant su ankstesniais amžiaus metais, p < 0,05) kamuolį greiciau varė trylikmeciai (7,2%), penkiolikmeciai geriau judėjo gindamiesi (13,5%) ir mesdami baudos metimus (19,7%), taciau taikliausiai per 1 minute kamuolį į krepsį metė  vienuolikmeciai (23,2%). Tokius kitimus galėjo lemti ir genotipiniai, ir fenotipiniai veiksniai.Sudaryta jaunųjų krepsininkų (10—17 metų) atletinio ir techninio parengtumo ranginė skalė leis Lietuvos krepsinio treneriams įvertinti treniruojamų krepsininkų parengtumo lygį.Raktažodžiai: daugiametis sportinis rengimas, atletinis parengtumas, techninis parengtumas.