Tulžies latakų sužalojimai atliekant laparoskopinę cholecistektomiją

Donatas Venskutonis, Linas Urbanavicius, Juozas Juocas, Saulius Bradulskis, Virmantas Daubaras, Juozas Kutkevicius Kauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos klinika, VsĮ Kauno II klinikinė ligoninė, Josvainių g. 2, LT-47133 Kaunas El pastas: donas@medi.lt Įvadas / tikslas Manoma, kad atliekant laparoskopine cholecistektomiją ekstrahepatiniai tulžies latakai sužalojami dažniau nei atvirąją. Įvykus tulžies latakų sužalojimui, svarbu jį kuo skubiau diagnozuoti ir tinkamai gydyti. Siūlomos įvairios sužalojimų prevencijos priemonės. Sio darbo tikslas – isanalizuoti KMU Bendrosios chirurgijos klinikoje 1994–2006 metais laparoskopinės cholecistektomijos metu įvykusių ekstrahepatinių tulžies latakų jatrogeninių sužalojimų dažnį, priežastis, gydymo metodus, padarinius ir prevencijos priemones, apžvelgti literatūros duomenis. Ligoniai ir metodai Analizavome 1994–2006 m. KMU Bendrosios chirurgijos klinikoje (VsĮ II KKL) dėl tulžies latakų jatrogeninių sužalojimų, įvykusių laparoskopinės cholecistektomijos metu, gydytų pacientų ligos istorijas. Rezultatai Per minėtą laikotarpį atliktos 5396 laparoskopinės cholecistektomijos: 1681 (31,2%) pacientui – dėl ūminio ir 3715 (68,8%) – dėl lėtinio cholecistito. Po operacijos 7 ligoniai mirė. Vienas ligonis mirė nuo bendrojo tulžies latako sužalojimo ir pankreatito. Kitos mirties priežastys: trims ligoniams buvo plaucių arterijos embolija, vienam – dvylikapirstės žarnos perforacija ir peritonitas, dviem – gangreninis cholecistitas ir lokalus peritonitas. Bendras mirstamumas 0,13%. Ekstrahepatiniai tulžies latakai sužaloti 10 ligonių (0,19%). Vienas ligonis gydytas nuo tulžies latakų sužalojimo kitoje ligoninėje. Isvados Apibendrinus rezultatus galima tvirtinti, kad tulžies latakų sužalojimo ir mirties atvejai operuojant laparoskopiskai yra reti, o laparoskopinė cholecistektomija mūsų klinikoje – saugi operacija. Atvira cholecistektomija pranasesnė tik sunkiais, komplikuotais atvejais (neaiski anatomija, tulžies pūslės-žarnyno fistulės) ir nesant galimybės isgydyti tulžies latakų akmenligės endoskopiskai. Pagrindiniai žodžiai: cholecistitas, laparoskopinė cholecistektomija, ekstrahepatiniai tulžies latakai, sužalojimai Bile duct injuries during laparoscopic cholecystectomy donatas venskutonis, linas urbanavicius, juozas juocas, saulius bradulskis, virmantas daubaras, juozas kutkevicius Kaunas University of Medicine Clinic of General Surgery, Kaunas 2nd Clinical Hospital, Josvainių str. 2, LT-47133, Kaunas, Lithuania E-mail: donas@medi.lt Background / objective Laparoscopic cholecystectomy is associated with a higher risk of extrahepatic bile duct injuries. Timely diagnosis and proper management of bile duct injury are very important. Various preventive measures are widely discussed. Our aim was to analyze iatrogenic injuries of extrahepatic bile ducts sustained during laparoscopic cholecystectomy over the period 1994–2006 at the Clinic of General Surgery of Kaunas University of Medicine and to review the relevant pub-lished reports. Patients and methods Analysis of the case histories of patients treated for iatrogenic bile duct injuries sustained during laparoscopic cholecystectomy over the period 1994–2006 at the Clinic of General Surgery of Kaunas University of Medicine (2nd Clinical Hospital), Lithuania. Results During the period 1994–2006, 5396 patients underwent laparoscopic cholecystectomy for acute cholecystitis (n = 1681, 31.2%) and chronic gallstone disease (n = 3715, 68.8%). Seven patients died after surgery: one patient died of bile duct injury, 3 patients of pulmonary artery embolism; there were one case of duodenum perforation and diffuse peritonitis, one case of severe acute pancreatitis, and 2 cases of gangrenous cholecystitis with peritonitis. The overall mortality rate was 0.13%. Iatrogenic bile duct injury occurred in 10 cases (0.19%). One patient was referred from another hospital and was treated for a iatrogenic bile duct injury. Conclusions The incidence of bile duct injuries and the death rate were low. Laparoscopic cholecystectomy was performed with acceptable safety in our clinic. Conventional cholecystectomy was preferred to laparoscopic cholecystectomy in difficult, complicated cases (unclear anatomy, biliary enteric fistulas) and in cases of unsuccessful endoscopic treatment of choledocholithiasis and obstructive jaundice. Keywords: cholecystitis, laparoscopic cholecystectomy, extrahepatic bile ducts, injuries