VIENKARTINĖS GALVOS PADĖTIES KOREKCIJOS POVEIKIS ASMENŲ, TURINČIŲ VIRŠUTINĮ KRYŽMINĮ SINDROMĄ, SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO FUNKCIJAI

Tyrimo pagrindimas. Nors jau 1996 metais atlikta studijų metaanalizė, kurioje nurodomos galvos padėties pokycių ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcijų sąsajos (Harrison et al., 1996), taciau apatinio žandikaulio (AŽ) nukrypimai dažniausiai vis dar gydomi kaip vienintelė patologija, o tai lemia menką klinikinį efektą (Lee et al., 2017). Manoma, kad sąkandžio problemos gali būti susijusios ne tik su žandikaulių ir kaukolės padėtimi, bet ir su peciais, stuburu, kurie veikia kaip biomechaninė grandinė (Moreno, Aranza, 2013; Shousha et al., 2018). Kadangi vis dar trūksta įrodymų, kaip koreguojant galvos padėtį keiciasi kramtomosios sistemos funkcijos, atlikome tyrimą norėdami nustatyti, ar vienkartinė galvos padėties korekcija turi įtakos kramtomajai sistemai. Tikslas – nustatyti vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikį smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijai. Metodai . Laikysenos, SAŽS judesių amplitudžių, AŽ nuleidimo judesio stereotipo vertinimas. Rezultatai. Po vienkartinės galvos padėties korekcijos pakito galvos pasvirimas pirmyn (MentėD 5,65°; MentėK 3,9°). Apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudė reiksmingai sumažėjo (MentėD 15,09 mm, MentėK 15,58 mm), nuokrypis nuleidimo judesio metu sumažėjo (MentėD 2,06 mm; MentėK 2,38 mm). Skirtumas tarp AŽ nuokrypio į sonus reiksmingai sumažėjo (MentėD iki 0,32 mm; MentėK iki 1,60 mm). Isvados. Vienkartinė galvos padėties korekcija reiksmingai sumažina asmenų, turincių virsutinį kryžminį sindromą, galvos pasvirimo pirmyn kampą, apatinio žandikaulio nuleidimo amplitude ir nuokrypį nuo centro linijos, nesimetriską mencių padėtį. Raktažodžiai: smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys, galvos padėtis, laikysena, korekcija.